Lauros Kaminskaitės paroda Walking in a Title parodų erdvėje The Gardens

Liepos 1—liepos 28
Atidarymas liepos 1d. 18 val.

Walking in a Title—personalinė Lauros Kaminskaitės paroda, kurioje meno kūrinys, pavadinimas, ekspozicijos erdvė ir tekstai-vaiduokliai nepaliaujamai keičiasi vietomis. Gyvosios struktūros čia sukuria skirtingus laikus, kuriuose galima vaikščioti įvairiais stiliais.

Kiti parodos dalyviai: Valentinas Klimašauskas, Francesco Pedraglio, Matthew Post (Post Brothers).

Laura Kaminskaitė (g. 1984)—jaunosios kartos menininkė, kurianti objektus, knygas ir tekstus. Menininkės kūriniuose intuityviai persidengia meno ir kasdienio pasaulio logikos ar jų nebuvimai, vyksta nuolatinės formų aktualizacijos begalybės.

Paskutinės parodos: Žvirbliai (Lietuvos dailė 2012), ŠMC, Vilnius, 2012; Vakaras su daktaru Šepardu (Lietuvos dailė 2012), Vilniaus paveikslų galerija, Vilnius, 2012; Intermission, Riga, 2011.

Parodos kuratorė: Inesa Pavlovskaitė

The Gardens
Konstitucijos pr. 12A, Vilnius
Darbo laikas: ketvirtadienis—penktadienis
, 17:00—19:00 
arba susitarus
Kontaktinis asmuo: Inesa, inesa@thegardens.lt, +37068604325
www.thegardens.lt

Renginį remia LR Kultūros ministerija

Lauros Kaminskaitės nuotraukos

I
Marija Olšauskaitė sako, kad Titanium kristalas panašus į Onos Bažnyčios bokštus, kuriuos ji mato pro savo studijos langą. Įsitikinau tuo, kai vartėm Kazimiero Vilčinskio „Vilniaus albumą“ (1842-1875). Atvertus pirmąjį lapą jame kaip kelioniniame altoriuje stovėjo didelis ir gražus Vilčinskio portretas. Kelionės metu jo lydimas miestas atsispindėjo pats savo graviūrose. Spalvoti blyksniai tarybiniame reprodukcijų albume – ant gatvės grindinio, ant fasado kampo, ant suoliuko sėdinčios damos batelio.

Įdomu, kad to paties albumo reprodukcijas dabar galima pamatyti Pylimo gatvėje esančioje poliklinikoje, pirmo aukšto koridoriuje. O priešais, visai toje pačioje gatvėje kaip poliklinika yra kristalų ir mineralų parduotuvė. Jos pardavėja iš pradžių turėjo kuruoti Marijos Olšauskaitės parodą. Tąkart ji ant galvos mūvėjo ilgą smailėjančio bokšto formos skrybėlę ir perskaitė mums Titanium kristalo aprašymą:

Титаниум или титанит – минерал, силикат калция и титана. Встречается в виде уплошенных кристаллов. Цвет бурый, желтый, желто-зелёный, иногда красный, розовый, зелёный. Синоним титанита – сфен. Слово «сфен» в переводе с греческово означает «клин», и действительно, кристаллы етого минерала имеют характерную клиновидную форму. Минерал сфен – замечятелной красоты камень…

II
Daiktai gali būti pasaulio savybėmis. Filosofas Gaston‘as Bachelard‘as rutulį arba sferą įvardino kaip vieną tokių – esminių pasaulio savybių. Kitas filosofas, meksikietis Manuel‘is deLanda, sakė, kad kubas, kristalinė struktūra yra ta forma, per kurią galima struktūruoti aplinkinį pasaulį. M. deLanda dar žinomas dėl savo psichitropiniu būdu pakitusios sąmonės būsenų taikymo mąstyme. Jau apie penkiasdešimt metų, lydimas šamanės, M. deLanda patiria tai, ką tiki keičiant materialią jo smegenų konsistenciją. Pasak jo, smegenys tuo metu tampa skysta forma.

(Paragaukit kokteilio)

III
Mano sena kambariokė, žolininkė, kartą pavadino Mariją „mažąja skulptore“. Marija Olšauskaitė yra vilnietė skulptorė, ir tikra tiesa, kad kartais mėgsta mažus objektus savo kūryboje. Tokios yra ir „Cocktail Figures“ (2011), susikibusios undinėlė su beždžione, išlietos iš kobalto ir padengtos vario sluoksniu. (Laikau jas savo kišenėje atidarymo metu). Maža ir suknelė, nors ją teoriškai galėtų apsirengti žiūrovas, atėjęs į parodą, nes ji – vitražo kristalo atspindys.

Šiek tiek paslėpta spindinti suknelė pavadinimu „Kairo Naktis“. „Kairo Naktis“ taip pat yra ir akmuo, silikatinis mineralas, kuris buvo randamas jau prieš tūkstantį metų. Kai mums jį parodė tuomet dar parodos kuratorė kristalų ir mineralų parduotuvės pardavėja, kalbėjome apie tai, kaip skirtingai šis akmuo turėjo veikti anų laikų žmogų – nemačiusį judančių vaizdų, mastantį lyg vizijomis lyg kadrinės vizualybės ženklais. Kairo Naktis įtraukia į savo vidų – tamsiame akmenyje matyti daugybė spindinčių kristalų.

IV
Tačiau iš tikrųjų visa ši paroda pristato vieną kūrinį – ir tai yra Vitražas. Būtent per jį Marija Olšauskaitė patiria erdvę ją susiedama su kūriniais. Ir tada jau nebe taip svarbu, kas atsirado pirmas. Spalvoto stiklo kompozicijoje telpa ir visos šitos istorijos, apimančios tik jo sukūrimo laiką. Tačiau kūrinio poveikio apimtis yra nepamatuojama. Jeigu paroda būtų savo pačios atspindys, tai ir būtų tai – vitražas, kuriame vaizduojamas kristalas, kuris yra miesto atspindys. Taigi paroda – miestas, paroda – kristalas, paroda – Marija Olšauskaitė.

Monika Lipšic

Marija Olšauskaitė, g. 1989 yra jauniausios kartos vilnietė menininkė. Savo pirmoje personalinėje parodoje ji pristato kompoziciją, kurios istorija pasakojama per kristalo vaizdinį ir jo atspindį. Serijoje darbų atsiranda paroda, kurios priežastis sutampa su jos pasekme – Marijos Olšauskaitės solo paroda.

Marija sako, kad Titanium kristalas panašus į Onos Bažnyčios bokštus, kuriuos ji matė pro savo studijos langą. Įsitikinau tuo, kai vartėm Kazimiero Vilčinskio albumą. Įdomu, kad to paties albumo reprodukcijas dabar galima pamatyti Pylimo gatvėje esančioje poliklinikoje, pirmo aukšto koridoriuje. O priešais, visai toje pačioje gatvėje kaip poliklinika, yra kristalų ir mineralų parduotuvė, kurios pardavėja iš pradžių turėjo kuruoti Marijos Olšauskaitės parodą. Tąkart ji ant galvos mūvėjo ilgą smailėjančio bokšto formos skrybėlę ir perskaitė mums Titanium kristalo aprašymą.

Parodos kuratorė Monika Lipšic

Parodos atidarymas gegužės 19 d. 19 val.

Parodos organizatoriai dėkoja: spaudos paslaugų centrui „CopyPro“ ir įmonei „Tavina“.

Rūtos Junevičiūtės nuotraukos

Vienas senas muziejininkas, atsakingas už pastovios nedidelio dailės muziejaus ekspozijos formavimą ir jaučiantis silpnybę abstrakčiai tapybai sutikęs mane nuolat guodžiasi, kad, kai kurie, ypatingai jam patikę kūriniai, praranda pusė savo paveikumo tik atsiradę muziejaus kolekcijoje. Jis dažnai pasakoja man kaip kartą vietinio tapytojo studijoje išvydo puikų paveikslą, iškarto tapusį gražiausiu kada nors matytu vakarėjančio miesto vaizdu. Muziejininko pastangų dėka muziejus galiausiai įsigijo minėtą kūrinį, tačiau pats muziejininkas smarkiai nusivylė niekaip negalėjęs rasti tinkamos vietos jo ekspozicijai. Ilgainiui jis susiprato nevalingai bandantis atkurti pirminį paveikslo paliktą įspūdį – tuomet už lango temo, prietema iš lėto smelkėsi į dailininko studiją, o paveikslą nutapęs žmogus tyliai, beveik nekvėpuodamas kurį laiką švietė į savo kūrinį žibintuvėliu, norėdamas pratęsti muziejininko susitikimo su kūriniu laiką. Muziejininkas papasakojęs šią istoriją visada pabrėžia, kad susitikimai su kūriniais niekada nesikartoja, o atsisveikindamas pamini, kad vis dar rašo knygą apie susitikimo su minėtu tapybos darbu patirtį.

Muziejininko rašoma knyga jau įgavo fizinį prasitęsusio susitikimo pavidalą. Įsivaizduokite, kaip būtų pasikeitęs jo pirmas žvilgsnis į minėtą paveikslą, jeigu būtų numanęs, kad tai yra jo būsimos knygos fabula. Galvojimas apie būsimą knygą šiuo atveju lemtų muziejininko žvilgsnį, taip pat kaip susitikimas lėmė muziejininko knygos siužetą. Toks yra ir šios parodos radimasis, prasidėjęs nuo pasiūlymo Gediminui Akstinui ir Antanui Gerlikui susitikti Susitikimų parodoje. Dviejų menininkų patirtys atsiranda dialogo situacijoje kartu su žinojimu, kad abiejų kūriniai bus regimi viename kambaryje.

Susirgo žmogus. Pasidarė agresyvus, ėmė nepagarbiai elgtis, kabinėtis prie žmonių, muštis gatvėje ir stumdytis vakarais kavinėse. Išėjęs laukan garsiai rėkdavo – EI LABAS, Merginos! LABAS! –
šios nueidavo, o jis, atsisukęs i žmogų už savęs: – EI TU, KUR EINI, A!? TU KUR EINI
KLAUSIU! TU nebijok nebijOk, jūs tik pažiūrėkit į jį. Tu ką išsigandai? !
AAAAA!!!! AAAA!!!! ei, kur bėgi?! Tu kur bėgi aš pasakiau! ATEIK ČIA, LOPAS,
kO BĖGI ? !! /
Šalia buvę žmonės nežinojo ką daryti ir iškvietė policiją.
Supakavo agresyvųjį ir išvežė i nuovadą.
Rytojaus dieną, išėjęs iš areštinės ir grižęs namo, žmogus sulaukia skambučio. Malonus moters balsas jo paprašo atvykti tuo ir tuo adresu. Nuvažiuoja.
Jį nuveda pro duris ir jūs iškart patenkate pas kitą žmogų, kuris neprisistato.
– Sveiki, sveiki! – džiaugsmingai sveikinasi jis.
Prie kito stalo sėdi jauna mergina. Jos plaukai ilgi ir švytintys. Ji jums pasirodo graži.
Čia jums išrašoma kelionė i egzotišką šalį kur keturias savaites mokysitės
groti varine dūdele.
Šią istoriją kartą papasakojo Antanas Gerlikas. Jos realumas kaip ir autorystė niekaip
negali buti patvirtinta, tačiau ji kaip ir kiekviena paroda ar meno kūrinys
gali tapti kelionės pradžia, viduriu arba tiesiog iššokti iš atminties susitikus.

Monika Lipšic

Antanas Gerlikas. Be pavadinimo. 2012

Antanas Gerlikas. Gido lazdelė. 2011
Gediminas Akstinas. Lentyna suolas. 2012

Antanas Gerlikas. Lenktynių įspūdžiai. 2010

Gediminas Akstinas. Akvarelė. 1995

Roberto Narkaus nuotraukos

Balandžio 6 d. naujoje Vilniaus parodų erdvėje „The Gardens“ atidaryta menininkų Gedimino Akstino ir Antano Gerliko susitikimų paroda.

Ši paroda randasi kaip patirtys kino seanso metu dingus elektrai, kuomet ekrane blykstelėjus šviesai, neriama į tamsą, o tu vis dar impulsyviai žvelgdamas į ekraną pradedi jausti kitą esantį šalia ir šypsaisi žinodamas, kad jis šypsosi ar gailisi dar iki žinojimo, dėl ko jis šypsosi ar gailisi. Parodos nuolat vyksta mainų pavidalu. Šįkart matyti, ką kiekvienas atsineša į susitikimą, kai jau žino, kur eina. Taip ši paroda tampa ir apsikeitimu, panašiu į tą, kuomet traukinių stoty du keleiviai susikeitė laikraščiais. Jie toliau nuvažiavo savo reisais, o laikraščiai buvo skirtingų dienų.

Gediminas Akstinas (g. 1961) yra vyresnės kartos menininkas, geriausiai pažįstamas iš savo masyvių metalo konstrukcijų ir antropomorfiškų rankų darbo lentynėlių. Kūrinių sprendiniai visada neatsiejami nuo konkrečios vietos ir situacijos. Savo kūryboje dažnai naudoja kasdienybei priklausančius daiktus, nepamiršdamas jų idėjų ir formų teikiamų galimybių naujoms istorijoms.

Paskutinės parodos: Dimensija 1, ŠMC, Vilnius, 2006; Europa/4 taškai, Kultūros platforma KultFlux,Vilnius, 2009; RITA Antano Mončio namai – muziejus, Palanga, nuo 2010.

Antanas Gerlikas (g. 1978) yra jaunosios kartos menininkas. Savo darbuose jis įvairiomis formomis analizuoja meno kūrinio logiką, tai daro žvelgdamas iš kasdienio gyvenimo ir paties kūrinio perspektyvų. Parodoje-susitikime Antanas Gerlikas dalyvaus pateikdamas meno kūrinius kaip tranzitinius objektus.

Paskutinės parodos: Pasivaikščiojimas, ŠMC fojė, Vilnius, 2012; The Museum Problem, kuratorius Chris Fitzpatrick, galerija Frutta, Roma, 2012; Foto finišas, autorius Raimundas Malašauskas, ŠMC, Vilnius, 2011.

Parodos kuratorės Monika Lipšic ir Gerda Paliušytė

Parodos atidarymas vyks šių metų balandžio 6 d. 18 val.

Paroda veiks iki šių metų gegužės 10 d.

Parodų erdvė „The Gardens”, Planetariumas, Konstitucijos pr. 12A, Vilnius

„The Gardens” darbo laikas: Ketvirtadieniais-Penktadieniais 17-19 val. arba susitarus.

www.thegardens.lt

Mark Geffriaud personalinės parodos Opening atidarymas ir Molly Nilsson koncertas parodų erdvėje The Gardens (planetariumas, Konstitucijos pr. 12A, Vilnius) šių metų sausio 21 dieną. Performansas prasideda 18:00, koncertas pasigirsta 20:00. Tikimės Jus sutikti.

The Gardens – nauja Inesos Pavlovskaitės ir Gerdos Paliušytės inicijuota parodų erdvė, įsikūrusi Vilniaus planetariumo patalpose (Konstitucijos pr. 12A). The Gardens sieks tapti aktualiu Vilniaus miesto kultūros veikėju, pristatančiu miesto publikai įdomiausius vietinius bei tarptautinius meno procesus parodų, įvykių, koncertų, paskaitų pavidalu.

Inesos Pavlovskaitės, Gerdos Paliušytės ir Mark Geffriaud pokalbis. Ištrauka.

Inesa: the gardens su langu: tai tiesa?
Mark: o ar tai ne langas, turintis sodus?
Inesa: Gerda galvojo apie tai. Aš maniau kitaip: žemės drebėjimas jūroje.
Gerda: koks tavo zodiako ženklas?
Mark: vanduo.
Inesa: tai tu moki triuką su stikline: apvertus stiklinę vandens ir staigiu judesiu ją nukėlus, vanduo lieka stiklinės formos?
Mark: visi tai moka.
Gerda: kaip tai susiję su kvadratėliais ant tavo megztinio?
Mark: abu yra žemės drebėjimo jūroje pasekmės. Kaip tai susiję su jūsų galvomis gobtuvuose?
Inesa: C4: dvigubas ėjimas. Savo šaškes įsivaizduoji juodas ar baltas?
Mark: įsivaizduoju save žaidžiantį tenisą.
I ir G: galvojom, kad laimim.

Pora klausimų Molly Nilsson:

Ar garsas skambės kitaip kambaryje atidarytomis durimis?
Žinoma, garsas turės galimybę pabėgti.
Ar tau patinka, kai lyja?
Yra skirtingos lietaus rūšys ir beveik visos man patinka. Vienintelis, kuris man nepatinka, yra tas, kuris lyja ant tavęs einant į darbą.

Mark Geffriaud (1977) gyvena ir dirba Paryžiuje.
Savo kūryboje šis šiuolaikinis jaunosios kartos prancūzų menininkas apjungia konceptualaus meno strategijas su asmeniniu poetiniu patyrimu. Mark Geffriaud, kuriančio objektus, tekstus, performansus, kūryba Lietuvos žiūrovams pristatomas pirmą kartą. Performansų metu Vilniuje menininkas sukurs vieną ir pasiims kitą objektą. Pasiliksiantis kūrinys bus eksponuojamas parodų erdvėje The Gardens iki šių metų kovo 21 dienos.

Paskutinės personalinės parodos:
2011
All that is said is true / all the time / all the time / All that is said is true / all the time / but times change / Genesis P-Orridge /in The Ballad of Genesis and Lady Jaye / Marie Losier
filmas /išleistas Spalio 26, gb agency, Paryžius
Alex Cecchetti kartu su Mark Geffriaud : The Police Return to the Magic Shop, programmation Satellite 4, Jeu de Paume, Paryžius
2010
Who I am entering the house my brother?, gb agency, Artissima, Turinas
2009
Robert Breer ir Mark Geffriaud, Art Premiere, gb agency, Art 40 Bazelis
Si l’on pouvait être un Peau-Rouge, gb agency, Paryžius

Molly Nilsson (1984) gyvena ir dirba Berlyne.
Ši jauna švedų kilmės atlikėja vadinama „vienos moters simfonija“ (one-woman-symphony) keliauja aplink pasaulį. Dark Skies Association – atlikėjos įkurta leidybinė muzikos įrašų kompanija, su kuria Molly Nilsson yra išleidusi penkis albumus. Švelnus vokalas, dream pop, vieno vakaro koncertas raudonos užuolaidos fone sausio 21 dieną parodų erdvėje The Gardens.

Paskutiniai koncertai:
2011
PORK / Ficken 3000/Gruodžio 25, Stolkholmas
TOP NICE c/o Renseriet/Gruodžio 14, Berlynas
HISTORY Releaseparty@Merkezi/Lapkričio 28, Niujorkas
New Humans/The Cove/Lapkričio 26, Vankuveris
BLIM/Lapkričio 23, Portlandas
Rotture/Lapkričio 22, Sietlas
The Funhouse/Lapkričio 19, Los Andželas
Katzen Kultur Klub/Lapkričio 17, San Chosė
Lido/Lapkričio 16, Oklandas
East Nile/Lapkričio 16, San Franciskas
El Rio/Lapkričio 12, Čikaga

Renginio rėmėjai:
Prancūzų institutas
Švedijos ambasada Lietuvoje
AB Vilniaus degtinė

info@thegardens.lt
www.thegardens.lt

Rasos Juškevičiūtės nuotraukos