Gediminas Akstinas ir Antanas Gerlikas Susitikimų paroda
Susitikimų paroda
Vienas senas muziejininkas, atsakingas už pastovios nedidelio dailės muziejaus ekspozijos formavimą ir jaučiantis silpnybę abstrakčiai tapybai sutikęs mane nuolat guodžiasi, kad, kai kurie, ypatingai jam patikę kūriniai, praranda pusė savo paveikumo tik atsiradę muziejaus kolekcijoje. Jis dažnai pasakoja man kaip kartą vietinio tapytojo studijoje išvydo puikų paveikslą, iškarto tapusį gražiausiu kada nors matytu vakarėjančio miesto vaizdu. Muziejininko pastangų dėka muziejus galiausiai įsigijo minėtą kūrinį, tačiau pats muziejininkas smarkiai nusivylė niekaip negalėjęs rasti tinkamos vietos jo ekspozicijai. Ilgainiui jis susiprato nevalingai bandantis atkurti pirminį paveikslo paliktą įspūdį – tuomet už lango temo, prietema iš lėto smelkėsi į dailininko studiją, o paveikslą nutapęs žmogus tyliai, beveik nekvėpuodamas kurį laiką švietė į savo kūrinį žibintuvėliu, norėdamas pratęsti muziejininko susitikimo su kūriniu laiką. Muziejininkas papasakojęs šią istoriją visada pabrėžia, kad susitikimai su kūriniais niekada nesikartoja, o atsisveikindamas pamini, kad vis dar rašo knygą apie susitikimo su minėtu tapybos darbu patirtį.
Muziejininko rašoma knyga jau įgavo fizinį prasitęsusio susitikimo pavidalą. Įsivaizduokite, kaip būtų pasikeitęs jo pirmas žvilgsnis į minėtą paveikslą, jeigu būtų numanęs, kad tai yra jo būsimos knygos fabula. Galvojimas apie būsimą knygą šiuo atveju lemtų muziejininko žvilgsnį, taip pat kaip susitikimas lėmė muziejininko knygos siužetą. Toks yra ir šios parodos radimasis, prasidėjęs nuo pasiūlymo Gediminui Akstinui ir Antanui Gerlikui susitikti Susitikimų parodoje. Dviejų menininkų patirtys atsiranda dialogo situacijoje kartu su žinojimu, kad abiejų kūriniai bus regimi viename kambaryje.
Susirgo žmogus. Pasidarė agresyvus, ėmė nepagarbiai elgtis, kabinėtis prie žmonių, muštis gatvėje ir stumdytis vakarais kavinėse. Išėjęs laukan garsiai rėkdavo – EI LABAS, Merginos! LABAS! –
šios nueidavo, o jis, atsisukęs i žmogų už savęs: – EI TU, KUR EINI, A!? TU KUR EINI
KLAUSIU! TU nebijok nebijOk, jūs tik pažiūrėkit į jį. Tu ką išsigandai? !
AAAAA!!!! AAAA!!!! ei, kur bėgi?! Tu kur bėgi aš pasakiau! ATEIK ČIA, LOPAS,
kO BĖGI ? !! /
Šalia buvę žmonės nežinojo ką daryti ir iškvietė policiją.
Supakavo agresyvųjį ir išvežė i nuovadą.
Rytojaus dieną, išėjęs iš areštinės ir grižęs namo, žmogus sulaukia skambučio. Malonus moters balsas jo paprašo atvykti tuo ir tuo adresu. Nuvažiuoja.
Jį nuveda pro duris ir jūs iškart patenkate pas kitą žmogų, kuris neprisistato.
– Sveiki, sveiki! – džiaugsmingai sveikinasi jis.
Prie kito stalo sėdi jauna mergina. Jos plaukai ilgi ir švytintys. Ji jums pasirodo graži.
Čia jums išrašoma kelionė i egzotišką šalį kur keturias savaites mokysitės
groti varine dūdele.
Šią istoriją kartą papasakojo Antanas Gerlikas. Jos realumas kaip ir autorystė niekaip
negali buti patvirtinta, tačiau ji kaip ir kiekviena paroda ar meno kūrinys
gali tapti kelionės pradžia, viduriu arba tiesiog iššokti iš atminties susitikus.
Monika Lipšic
Antanas Gerlikas. Be pavadinimo. 2012
Antanas Gerlikas. Gido lazdelė. 2011
Gediminas Akstinas. Lentyna suolas. 2012
Antanas Gerlikas. Lenktynių įspūdžiai. 2010
Gediminas Akstinas. Akvarelė. 1995
Roberto Narkaus nuotraukos
Balandžio 6 d. naujoje Vilniaus parodų erdvėje „The Gardens“ atidaryta menininkų Gedimino Akstino ir Antano Gerliko susitikimų paroda.
Ši paroda randasi kaip patirtys kino seanso metu dingus elektrai, kuomet ekrane blykstelėjus šviesai, neriama į tamsą, o tu vis dar impulsyviai žvelgdamas į ekraną pradedi jausti kitą esantį šalia ir šypsaisi žinodamas, kad jis šypsosi ar gailisi dar iki žinojimo, dėl ko jis šypsosi ar gailisi. Parodos nuolat vyksta mainų pavidalu. Šįkart matyti, ką kiekvienas atsineša į susitikimą, kai jau žino, kur eina. Taip ši paroda tampa ir apsikeitimu, panašiu į tą, kuomet traukinių stoty du keleiviai susikeitė laikraščiais. Jie toliau nuvažiavo savo reisais, o laikraščiai buvo skirtingų dienų.
Gediminas Akstinas (g. 1961) yra vyresnės kartos menininkas, geriausiai pažįstamas iš savo masyvių metalo konstrukcijų ir antropomorfiškų rankų darbo lentynėlių. Kūrinių sprendiniai visada neatsiejami nuo konkrečios vietos ir situacijos. Savo kūryboje dažnai naudoja kasdienybei priklausančius daiktus, nepamiršdamas jų idėjų ir formų teikiamų galimybių naujoms istorijoms.
Paskutinės parodos: Dimensija 1, ŠMC, Vilnius, 2006; Europa/4 taškai, Kultūros platforma KultFlux,Vilnius, 2009; RITA Antano Mončio namai – muziejus, Palanga, nuo 2010.
Antanas Gerlikas (g. 1978) yra jaunosios kartos menininkas. Savo darbuose jis įvairiomis formomis analizuoja meno kūrinio logiką, tai daro žvelgdamas iš kasdienio gyvenimo ir paties kūrinio perspektyvų. Parodoje-susitikime Antanas Gerlikas dalyvaus pateikdamas meno kūrinius kaip tranzitinius objektus.
Paskutinės parodos: Pasivaikščiojimas, ŠMC fojė, Vilnius, 2012; The Museum Problem, kuratorius Chris Fitzpatrick, galerija Frutta, Roma, 2012; Foto finišas, autorius Raimundas Malašauskas, ŠMC, Vilnius, 2011.
Parodos kuratorės Monika Lipšic ir Gerda Paliušytė
Parodos atidarymas vyks šių metų balandžio 6 d. 18 val.
Paroda veiks iki šių metų gegužės 10 d.
Parodų erdvė „The Gardens”, Planetariumas, Konstitucijos pr. 12A, Vilnius
„The Gardens” darbo laikas: Ketvirtadieniais-Penktadieniais 17-19 val. arba susitarus.